Ekonominis smurtas – tai subtili, tačiau itin žalinga smurto artimoje aplinkoje forma, kuri dažnai yra sunkiai atpažįstama. Šis smurto tipas pasireiškia siekiu kontroliuoti ar riboti aukos finansinį savarankiškumą, užkertant kelią savarankiškai valdyti savo pajamas, turtą ar galimybes užsidirbti. Ekonominis smurtas gali būti toks subtilus, kad aukos ilgą laiką nesuvokia, jog patiria smurtą. Dažnai jos jaučia kaltę, gėdą ar baimę, todėl nedrįsta kreiptis pagalbos.

Ši smurto forma pasireiškia įvairiais būdais – nuo pinigų ar turto valdymo ribojimo, primetant kontrolę ir reikalavimą atsiskaityti už išleistus pinigus, iki draudimo dirbti ar net tyčinio siekio, kad asmuo prarastų darbą. Tai sukuria situaciją, kurioje auka tampa visiškai priklausoma nuo smurtautojo, praranda finansinį stabilumą ir galimybę savarankiškai priimti sprendimus. Ekonominis smurtas taip pat apima priverstinį turto perleidimą ar skolinimąsi, kuriam smurtautojas daro spaudimą.

Nors ekonominis smurtas nepalieka fizinių žaizdų, jo padariniai yra gilūs ir ilgalaikiai. Aukos dažnai jaučia nesaugumą, išgyvena nuolatinį stresą ir praranda savivertę. Dėl šių priežasčių jos tampa dar labiau pažeidžiamos ir priklausomos nuo smurtautojo.

Svarbu atpažinti ekonominį smurtą ir suprasti, kad jis nėra toleruotinas. Jo prevencija reikalauja visuomenės švietimo, sąmoningumo didinimo ir empatijos. Informacijos sklaida padeda aukoms suvokti esamą situaciją ir ieškoti pagalbos.

Atviros Lietuvos fondo programos „VERTA!“, finansuojamos Europos Komisijos piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos lėšomis, projektas „Smurtas – nuo prevencijos iki intervencijos“. #remiaALF#CERV